Savaitgalį sugalvojau pasidairyti maudymosi kostiumėlio, kurio per durną galvą neįsidėjau, o atvykusi sužinojau, kad Zagrebe yra net du ežerai: Jarun ir Bundek. Taigi, prasinešiau pro parduotuves. Kadangi visai nesigaudau firmose ir pavadinimuose, tai buvo labai juokinga kartais užeiti į parduotuves, kur koks nors lietpaltis kainuoja virš 2000 kunų arba galima nusipirkti maudymosi kostiumėlį už 499 dolerius :))) bet supratau, kad yra trys parduotuvių tipai:

1. snobų lizdas. Pirkdamas iškrypėliškai atrodantį ar kaip tik visiškai paprastą skudurėlį moki už vardą. Nieko nuostabaus, tokių parduotuvių yra visur. Nors tą apatinio trikotažo parduotuvę, kur visos kainos tik doleriais, mielai nusiaubčiau, jei turėjau atliekamą milijoniuką :))

2. įprastos zagrebietėms parduotuvės (jos labai mėgsta puoštis), kur visada minios merginų ir moterų, nors kainos, mano akimis, nemažos. Bet tai nieko nuostabaus, nes ir Lietuvoje man daug kur kainos atrodo nemažos. Pvz., paprastučiai marškinėliai kainuoja apie 200 kunų.

3. stebuklingos parduotuvės. Jose arba tikrai pigu, arba kainos labai normalios, bet daiktai daiktelyčiai… Kadangi esu pakvaišusi dėl batų ir rankinių, tai alpau užėjusi arba stovėdama prie vitrinų. Pvz., radau nerealią batų parduotuvę, kur pamačiau batelius, kurių tikrai labai labai labai norėčiau ,už 199 kunas. Ir tokių porų buvo ne viena, o mažiausiai penkios. Arba rankinių parduotuvė: niekada gyvenime nemačiau TIEK rankinių, piniginių, diržų ir kitų grožybių, sugrūstų į mažiau nei 4 kvadratinius metrus. Visa patalpa buvo nuo žemės iki lubų nukrauta rankinėmis ir daugiau nei ketvirtadalis man patiko (Lietuvoje būna daug, jei patinka bent dvi).

Kaip ir visur, Zagrebe yra ir pigių kiniškų prekių parduotuvių, bet kadangi vaikščiojau po senamiestį, žinoma, tokių neužtikau. Mano išvyka baigėsi tuo, kad nieko nenusipirkau, bet baisiausiai gailiuosi, kad užtikau tas rankinių ir batų parduotuves :))

Reklama