Vienas labiausiai mane nudžiuginusių dalykų buvo tai, kad atsibudau 10 val. vietos laiku (paprastai be žadintuvo prabusdavau anksčiausiai 13 val. Lietuvos laiku). Ir jaučiausi tobulai išsimiegojusi. Palikau Mortą dar miegančią, atsisveikinau su skubančia į darbą Vesna ir įsitaisiau ant sofos po obelimi gerti rytinės kavos su knyga (kada paskutinį kartą tai buvo? Nepamenu). Pabudusi Morta prisijungė prie manęs. Bebeko pabudusios neradom, bet vėliau pastebėjau, kaip jis parsliūkino iš parduotuvės vilkinas mūsų padovanotu bliuzonu.

Nelabai yra ką rašyti apie tą dieną, nors ir kokia ji buvo gera. Tiesą sakant, ji buvo tokia gera ir mums taip nesinorėjo išvažiuoti, kad niekaip neprisivertėm paskambinti į ministeriją, kad sužinotumėm, kur ir kada mums reikėtų atvykti. Pamėginom tik 17 val. vietos laiku, bet, pasirodo, kroatai dirba tik iki 16 val., tad niekas nebeatsiliepė. Nelabai nusiminėm. Tiesiog pasilikom rymoti po obelim.

Dar galima būtų paminėti Vesnos šunį. Žydrom akim ir nenormalus (gerąja prasme). Žiauriai draugiška kalytė: lipa ant kelių bučiuotis, mėgsta vogti maistą nuo stalo ir į namus sutempia visas kieme surastas šakas, nepamiršdama jų susmulkinti, kad Vesnai būtų kuo paprasčiau jas sušluoti. Nuostabus šuva.

Maistas. O taip. Nuostabų naminį maistą valgėm beveik nesustodamos (Mortukė sako, kad ypač Mortukė). Mūsų atvykimas buvo tokia didi šventė, kad maistą netgi gamino Vesnos vyras (kaip pati Vesna vėliau sakė, beveik pirmą kartą gyvenime).

Prie viso kito turėjome galimybę ir susipažinti su kroatiškų šeimų ypatumais – stebėjome šeimyninį barnį (net nekeista, kodėl tuose namuose tiek mažai puodelių). Pietietiškas temperamentas prasiveržė vidury pietų stalo, po ko Vesna porai valandų išvažiavo iš namų. Grįžusi prisėdo prie mūsų su Morta po obelimi ir nuodugniai papasakojo mums apie vyrus kroatus (tuo tarpu kroatai vyrai virtuvėje gėrė rakiją). Ir anksčiau netroškome prie altoriaus nusitempti kroato, nes turėjom įtarimą, kad feminizmas Kroatijoje dar nėra toli pažengęs. Tiesa paprasta: nuo tada kai moterys užsimanė dirbti, vyrai norą dirbti prarado, bet namais rūpintis noro neatrado, tad vyresnės kartos kroatės ne tik pilnai rūpinasi namais ir vaikais, bet ir dirba per vieną ar du darbus, kad galėtų be viso kito išlaikyti ir nebūtinai darbingai nusiteikusį savo vyrą. Jaunuoliai, anot Vesnos, dar tik mokosi rūpintis namais. O Dalmatijos (pajūrio regionas) vyrus Vesna apibūdino taip: aukšti, gražūs ir smirdi.

Apturėjusios nuostabų raganišką vakarą po obelimi miegojome kūdikio miegu ir neplanuotąją antrąją naktį.

Advertisements