Šįvakar gėrėm vyną ir valgėm duoną su Vesnos virtu ajvar (vienas geresnių mūsų draugų). Visa tai truko, kol pažiūrėjom penkias ar šešias „Draugų“ serijas. Buvo geras bobiškas vakaras, po kurio sekė bobiškų knygų skaitymas, o tada mažumėle bobiškai nukvakom.

Pirmiausia nusprendėm, kad geriau nei vynas prieš miegą – tik vynas prieš miegą su vyru. Tuomet pasigedau užkandos prie vyno, o vienintelė mūsų užkanda – duona. Pasidžiaugėm šio momento sakralumu, kuris mūsų vos neatvertė į doras tikinčiąsias (savaime suprantama, Aivarui sakralume vietos nėra). Tas nuostabus dvasinis pokylis paskatino mane suregzti pora sakinių apie šį puikų vakarą ir tuomet Morta nusprendė mestelėti keletą vakaro perliukų. Pirmiausia, apžiūrinėdama savo kojas po depiliacijos, padejavo, kad jei ryte jos kojos vis dar bus nusėtos rausvais taškeliais, ji negalėsianti vilktis suknelės. Bet čia netikėtai pasipainiojo išvada: jei suknelė bus taškuota – puikiai derės (atleiskit man, mieli vyrai, skaitantys šias rašliavas). Dar prašė pridurti ir kokias knygas mes skaitom, mat ji tik ką pabaigė skaityti knygą „Seksuali moteris“ ir dabar esą man bus gana sudėtinga su ja gyventi. Nieko tokio – pabaigusi skaityti knygą apie Laukinę Moterį, manau, lengvai su ja susidorosiu (manėme, kad nerasime nuorodos į puslapį, kuriame būtų informacijos apie Mortos skaitomą knygą, „nes ji 1996 m. ir su išsidažiusia k*rva ant viršelio“ – jei kada pamatysite Mortą atrodančią kaip 96-ųjų laisvąją damą ryškiomis geidulingomis lūpomis, neatsiginančią vyrų, tai čia tos knygos įtaka – bet, kaip matėt, mums pavyko!).

Dar galime pridurti, kad išsiliejusio vyno dėmes šluostom Vilniaus oro uoste apverktomis ir apsnarglėtomis servetėlėmis, nes kitko šiems tikslams dar neįsigijome. Užtat įsigijome net dviejų rūšių smilkalų: pirmieji neva leidžia atsiskleisti gerosioms zodiako ženklų savybėms, o antrieji (vertimas pažodinis) – trancendentuoja magiją dieviškumo, sėkmės ir sėkmės. Ilgai svarstėm, koks gi turėtų būti kvapų lydimas šio vakaro mūsų dvasinis kelias, tad pamainomis mėgaujamės abiem šiais kvapais, tikėdamosi, kad mūsų zodiako ženklų gerosios savybės trancendentuosis į dieviškumo, sėkmės ir sėkmės magiją. Tiesa, įtarimą kelia ant smilkalų pavaizduotas ženkliukas – užbrauktas klūpintis žmogeliukas, ištiestomis rankomis,– kas mums suponuoja, jog greičiausiai šie smilkalai visai nėra skirti tokio aukšto lygio dvasinėms apeigoms, o ir kvapas keičiant smilkalų lazdeles nelabai tesikeičia. Nusivylimą skandinam vyne, stebėdamos drugelio klajones mūsų kambaryje. Jis be jokios abejonės turėtų trancendentuotis, nes jau bandė pavogti Mortos šlepetę.

„Taip mes dabar gyvenam jė.“

Advertisements