Pabudusi ryte palikau Mortukę dar kiek miegoti ir patraukiau į klajones po aplinkinį rajoną. Norėjau kiek apsižvalgyti, o svarbiausia – norėjau rasti, kur galėčiau išgerti rytinės kavos ir kiek paskaityti knygą. Apėjau daug, dar dabar skauda kojas, tačiau kavinės jokios neradau. Kadangi tikėjausi kiek panašaus gyvenimo būdo, kaip ir Zagrebe, jaučiausi išdurta. Galiausiai grįžau į bendrabutį ir registratorės paklausiau, kur galėčiau išgerti kavos. Sekdama nuorodomis priėjau tiesą sakant siaubingą vietą prie pat autobusų stotelės ir to, ką ji pavadino „prekybos centru“, bet noras ryte išgerti kavos buvo už viską stipresnis. Akivaizdžiai Morta jautėsi taip pat, nes vėliau prisijungė sekdama tomis pačiomis tos pačios registratorės nuorodomis.

Išgėrus kavos mūsų keliai išsiskyrė. Palikusi Mortukę patraukiau į miestą interneto ieškoti į tą pačią vakarykštę kavinę. Čia sugebėjau užregėti paskutines 18 sekundžių krepšinio varžybų Kroatija-Rusija. Visas personalas, kaip vėliau pasirodė, atidžiai stebėjo mano reakciją (o aš plačiai šypsojausi stebėdama taiklius kroatų baudos metimus ir kaip rusai pametė kamuolį). Kroatai laimėjo keliais taškais ir aš, pamačiusi į mane įsmeigtas akis, kuo nuoširdžiausiai juos pasveikinau tuo sukeldama jiems didelę nuostabą. Spręsdami iš mano akcento, vyrukai spėjo, kad aš iš Rusijos. Manęs tai nė kiek nenustebino, nes tą patį man sakė ir dėstytojai iš Zagrebo, bet mano reakcijos ir nuoširdi greitakalbė, manau, neblogai juos įtikino, kad aš tikrai lietuvė ir kad bandyti klausti, ar nieko nėra bendro tarp Lietuvos ir Rusijos būtų man tik įžeidimas.

Po kurio laiko prisijungė Morta, kurios diena buvo pašvęsta chalato ir patogių šlepečių paieškoms. Chalato ji nerado, užtat įsigijo šlepetes, pora sąsiuvinių („tikrai labai gražių sąsiuvinių“) ir dar kažką. Kartu pasidžiaugusios interneto gėrybėmis nusprendėme dar kiek paslampinėti po Rijeką. Daug įkalnių įveikėm, kol užregėjom nuostabią šunų kirpyklą, nuostabiu pavadinimu rausvame fone „Zeba“ (tik pagalvokite, kaip turėtų atrodyti šuo po kirpyklos. Juk peršasi vienintelis žodis, tiesa?).

Vėliau pasistiprinom beprotiškai skaniais ir pigiais paniniais ir grįžom namo. O toliau jau bus toliau.

Advertisements