Diena prasidėjo nuo Policijos nuovados, kur manęs vos neužmušė šlakbaumas. Ten susitikom su tokia moteraite, kuri mums padėjo sutvarkyti visus reikalus ir popierizmus, kad galėtume čia nesibaimindamos gyventi daugiau nei 3 mėn. Viską susitvarkiusios ir sužinojusios, kad interneto ir maisto kortelių dar teks gerokai palūkėti, vėl patraukėme į savo Meką – „Gric&Guc“ su sparčiu internetu ir maloniais padavėjais.

Pasimėgavę inerneto teikiamais malonumais, išėjom namo.  Išėjom tiesiogine to žodžio prasme –  pora km į kalną. Beeidamos nusprendėm pasidaryti sau šventę, todel parduotuvėj prisipirkom visokio gėrio ir  vyno už 11 kunų ( apie 5,5 lt).

Vieningai priėjom prie išvados, kad tokia šventė neapsieis be geros komedijos. Pasirinkom lengviausiai skambančią – „Kiss Kiss Bang Bang“. Tiesa, dabar jau gal nedrįsčiau teigti, kad tai yra komedija: kokias 15 filmo minučių išvis nesupratau, apie ką “eina kalba” ir kaip supratau iš Giedrės žvilgsnio, ji irgi nelabai suprato…Visgi  nusprendėm žiūrėti toliau, nes mus sužavėjo filmo įgarsinimas – jis tikrai nebuvo pats geriausias! Atrodo, kad įgarsintojas sėdėjo metaliniam kibire, todėl visi veikėjai įgavo gana žavius robotų balsus. Pasidžiaugusios, kad bent taip filmas taps juokingesnis, tęsėme jo peržiūrą. Robotų balsų užliūliuotos, nusprendėm truputį prigult . Ir prigulėm…Snūstelėję geras porą valandų, atsikėlėm jau praradusios laiko nuovoką ir žinojom tik tiek, kad už lango – tamsu, nors į akį durk.

Pagalvojom, kad gerai būtų dabar išgėrus kavos…Taigi, nusileidom į apačią, į studentų valgyklą ir paprašėm kavos su pienu. Moteriškaitė, užsiimanti to gėralo darymu, pažiūrėjo į mus ir kažkodėl padarė kakavos…(nes tipo, jau gal vėlus vakaras ir gal mes jai pasirodėm gana nesubrendusios kavai ?). Tai mūsų vakaro nesugadino ir mes maukėm kakavą ir valgėm šokoladą lauke. Kiek pasėdejusios pagalvojom, kad reikia pasižmonėt, todėl grįžom į kambarį, pasiėmėm likučius iš puotos ir atsisėdom ant laiptų prie barako visko „damušt“ (tai bent pasižmonėjom!!).

O tada (kaip netikėta!) vėl grįžom į kambarį, su mintim vakarą praleisti spoksant į ekraną.

Pagalvojom, kad vakarą reikia pradėti nuo vyrų, todėl mums apie juos papasakoti teikėsi pats Dėdė Čekuolis. Išklausėm pamokslo apie vyrų giminę ir galvojom , ką gi čia žiūrėti toliau. Ilgai rinkomės, pradedant James Bond’o filmų kolekcija, baigiant reklamomis, kurias Giedrė atsitiktinai rado savo kompe. Bet kadangi reklamos buvo gana žiaurokos, su potekste apie keliuose tykančias nelaimes, mes pasirinkom, kaip vėliau pasirodė, daug geresnį variantą – „The Sex Education Show“. Tas Show sukėlė nemažai diskusijų ir moteriškų plepalų. Bet tuo vakaras dar neisibaigė – jį vainikavo gana ironiškas filmukas apie Amerikos skautus.

Toks minčių ir informacijos kratinys nuvedė tik prie vieno – abi kritom į lovas pilnais pilvais po puotos ir pilnom galvom minčių, kaip gi čia dabar visą išmoktą teoriją įgyvendinus praktiškai…

Reklama