Šiandien – namų (jei tą mūsų kambarėlį galima taip pavadinti) ir miego diena. Atsikėlėm apie 13h ir susižvalgę supratom, kad šiandien niekur neisim.  Tiesa, nuėjom į valgyklą išgerti kavos ir labai greitai grįžom atgal į savo urvą ir atsidėjom darbui. Giedrė toliau skaitaliojo savo knygą apie Laukinę Moterį ( jau ir aš susidomėjau šiuo jos skaitalu ), o aš dirbau dar įdomesnį darbą – skaičiau Valdo Adamkaus viešąsias kalbas, nes bandysiu iš šio “materialo” rašyti savo baigiamąjį darbą. Padėk man, Visagali..

Pasidžiaugus kalbų stilistinėm ypatybėm ir negalėdama atsižavėti jas rašiusio žmogaus iškalbingumu, nusprendžiau pasivaikščiot po apylinkes ir paieškot kokios nors vietos, kur būtų prekiaujama maistu (patikėkit, Rijekoje tokį TIKRAI nelengva rasti – čia ne Lietuva, su parduotuvėmis ant kiekvieno kampo). Užtat man labai pasisekė, nes aš radau didžiulį prekybos centrą! O ten tai jau prisipirkau visokio gėrio, o svarbiausia, kad nusipirkau palyginti nebrangų puodą, kavos ir pieno, tuo labai pradžiugindama savo kambariokę. Puodą jau išbandėm ir vieningai nusprendėm , kad jis taps geru mūsų draugu.

Norėdamos pažymėti šį didį įvykį mūsų gyvenime, turbūt vėl ką nors pažiūrėsim vakare iš Zurbaitės Auksinės Filmų Kolekcijos.

Vakarą pradėjom Čekuoliu. Kadangi paskaitą apie vyrus jau išklausėm, tai eilė atėjo moterims. Valgydamos alyvuoges ir sūrį su pelėsiais, pažvengėm iš labai subtilių jo bajerių, pvz, „<…>matyt, išmintis ir jautrumas nepaliko gilių pėdsakų tos moters veidelyje..<…> ir tikrai žinojom, kad tuo vakaras dar nesibaigė…

Vėlgi supratę, kad labiausiai mums čia trūksta vyriškos kompanijos (naujai nusipirktas puodas ir Ajvaras – nipriot), nutarėm pažiūrėti 1962m. Bondą. Džeimsą Bondą.

Čia labai tiktų paminėti posakį – “stilius diktuoja madą”. Kadangi tas filmas darė didžiulę įtaką to meto visuomenės supratimui apie vyro ir moters vaidmenis gyvenime, mes iš to gana gardžiai pasijuokėm. Jau nepaisant to, kad Džeimsas iš dulkių debesies ar degančio pastato sugeba išeiti sniego baltumo marškiniais, jis ne tik TOBULAS vyras, bet dar ir sugeba nujausti, ko tą akimirką labiausiai reikia moteriai (nors net ir ji to nežino..) ir tai jai duoti. Apie moteris kalba atskira: ji – naivi blondinė durnom akim, iš pradžių dar bando Džeimsui priešintis (ot, kalė..), bet paskui galiausiai vistiek norom ar nenorom (bet visitek iš anksto tai žinodama) jam nusileidžia.

Po filmo dar labiau paliūdėjom, kad Giedrės Mykolo, o mano Nežinau-ko nėra šalia ir aš nuėjau miegot. Tuo tarpu mano sugyventinė žaidė Age Of Empire ir aš dar ilgai girdėjau dejones, sklindančias  iš jos žudomų nekaltų kareivių lūpų…

Reklama