Žymės

, ,

Kažkada užsižaidžiau su palto kišenėje atrastu žiebtuvėliu. Visiškai geras, puikiai veikiantis žiebtuvėlis… kai moki juo naudotis – jo mygtuką reikia labai švelniai nusverti į išorę, kad pasispaustų, todėl nepratusiam šis žiebtuvėlis visada užstringa. Dar esu turėjusi žiebtuvėlį, kurį reikėdavo pakratyti, kad veiktų. Ir dar tokį, kuris užsidegdavo tik iš trečio ratuko pasukimo (lyg muzika: čh čh čhhhh).

Maigiau žiebtuvėlį, spoksojau į liepsnelę ir galvojau, kad baisiai dažnai tie padlos pagenda arba greitai išsibaigia. Ir kai taip nutinka, retas bando žiebtuvėlį pataisyti arba papildo dujomis – kurį laiką „pasikankina“ ir greitai nusiperka naują. Nes taip paprasčiau, nes ne retam į galvą šauna būti gamtos draugais ir nusipirkti dujų balionuką, nes ne retas moka gedimą pataisyti, o kartais pataisyti tiesiog neišeina.

Dar žmonės žiebtuvėlius dažnai paskolina ar atiduoda kitiems žmonėms, kolekcionuoja, nešiojasi po du kiekvienoj kišenėj, pameta arba išmeta kartu su žalingais įpročiais, tikėdamiesi, kad taip bus lengviau pasikeisti… Tikrai, tie žiebtuvėliai – kaip besimylintys žmonės.

Ir man labai patinka mano žiebtuvėlis, nes aš žinau, kaip juo naudotis ir jis man kuo puikiausiai dega.

Reklama