Žymės

, , , ,

Būna gi tokių atsijungimo minutėlių, kai vaizduotėje ima kilti vaizdiniai, situacijos, dialogai ir panašūs smagumai. Užklumpa jie netikėtai, o baigiasi greičiau nei norėtųsi, tačiau šiandieninis užsispangimas buvo ryškus ir išbaigtas. Toks ryškus, kad pajutau poreikį jį užrašyti.

Taigi, važiuoju aš troleibusu, ties čiurlionke mano dėmesį patraukia į troleibusą įlipęs vyriškis – toks šiek tiek keistas savo įtempta eisena, manieringu veidu ir nuovargiu akyse. O gal nuoboduliu. Pradedu galvoti apie nuobodulį darbe, apie menininkus darbe, apie nuobodžius menininkus ir t. t. Galiausiai nieko nebegalvoju, nes už lango mirguliuoja žaluma ir blyksčioja saulutė, o aš labai noriu miego. Po kokios stotelės ar trijų troleibuso lange pradedu matyti reportažą, kažką panašaus į tai, ką rodo (rodydavo?) per visokias nespalvotas LRT laidas apie meną, tas, kur įvairūs menininkai dalinasi savo nuomone tam tikru kultūriniu klausimu arba atsiminimais apie mirusį bendražygį.

Nuotrupa reportažo apie kokį tai didį Menininką, sulaižytais plaukais ir vis tiek neklausančiomis užgaidų garbanomis. Vartydamas akis ir gręžiodamas rankas, aikštingai patemptu balsu jis pasakoja apie tai, kad negali imti ir išspausti iš savęs Meno – jis arba gyvena jo sieloje, arba diena tiesiog ne ta. Reikią laukti įkvėpimo, stimuliuoti savo sielą ir kūną, neprievartauti akimirkos… Maloniai besišypsanti vedėja linkčioja: taip taip, žinoma, juk tai Menas. Patenkintas Menininkas atsilošia, mąsliai žiūri pro senamiestinį langelį ir sunėręs rankas glaudžia pirštus prie lūpų – lyg akcentuodamas momento svarbą.

Kitame kadre – vos žilstelėjęs kumpanosis vyriškis ereliškom akim ir tankiais antakiais. Jo veidas filmuojamas stambiu planu, tad matyti visos raukšlelės,  jos dera prie jo šiek tiek įdubusių skruostų. Trumpai patylėjęs jis ramiu žemu balsu taria:
Bet juk tai profesionalumo klausimas. Eini ir darai. Ir darai taip, kad niekas nesupranta, kad tau ne įkvėpimas… Atskirkime profesionalumą ir savimylą puikybę. Puikybė apakina, išpuikęs negirdi nei kritikos, nei savikritikos. Tai jam trukdo tobulėti, o nepalikti erdvės saviugdai, nuolatiniam tobulėjimui, na… neprofesionalu.

Čia juosta nutrūko, toliau zvimbė troleibusas, o aš ėmiau galvoti apie savo gyvenimą, visas veiklos sritis, o mano gliukas nepiktai man baksnojo: čia ir čia ir čia tai tau tinka.
Savimoralizacija gliukų pavidalu rūlz. Grįžtu prie darbų.

Reklama