Žymos

, , , ,

Paskutiniu metu retai beskaitau mane pasiekiančius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujienlaiškius, bet šiandien permečiau akimis. Ir susidomėjau:

2013-03-15   Dėl priesagos -inti veiksmažodžių, patiriančių kirčio vietos kaitą, kirčiavimo normos ir realiosios vartosenos
Ar mokate taisyklingai kirčiuoti veiksmažodį „apmokestinti, apmokestina, apmokestino“? Greičiausiai ne. Atlikto tyrimo duomenimis, taisyklingai – „apmókestinti“ – kirčiuoja tik 3 proc., 97 proc. – „apmokẽstinti“. Panašiai paslenkamas kirtis tariant kitus priesagos -inti veiksmažodžius, pvz.: turėtų būti „nuãsmeninti“, „skaĩtmeninti“, bet dažniau skamba „nuasmẽninti“, „skaitmẽninti“. (Patvirtinamas teiginys, kad trečiasis nuo galo skiemuo yra apskritai du kartus dažniau kirčiuojamas nei ketvirtasis nuo galo skiemuo.) Lietuvos edukologijos universiteto profesorius ir VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys Vidas Kavaliauskas ragina įteisinti išplitusį kirčiavimą kaip gretybes. Pakomisė skelbia trijų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimo ir papildymo projektus.

Pabaigą patamsinau specialiai tiems, kurie pradėtų dusti iš juoko/įsiučio/whatever skaitydami, kad “nu pipiec, net 97 proc. piliečių netaisyklingai kirčiuoja“ ir nebeskaitytų toliau, nes išvados jau padarytos (na nes būna tokių).  Kaip matote, ne visada kalbos prievaizdai tik mosikuoja bausmių kirviais ir bando vargšę pavergtąją tautą priversti byloti pagal kalbininkų dūdą, ką aš vis bandydavau pasakyti visokiems “von kalbininkus, tegu kalba pati tvarkosi“ šalininkams.

Litovski whatever

Reklama