Žymos

, , , , ,

Prieš keletą mėnesių su Buržujumi viešėjom Estijoje ir bevaikščiodami Talino jūros pakrante užtikome treniruoklių aikštelę – miškelyje įrengti treniruokliai, prieinami visiems miesto gyventojams ir svečiams. Žmonės vakarais išeina pabėgioti pakrante, sustoja aikštelėje, pasportuoja. Pasimakalavom ant tų treniruoklių ir paliūdėjom, kad Vilniuje tokių dalykų nėra – juk taip smagu būtų išeiti vakarais prasimankštinti. Juolab, kad tie treniruokliai buvo tokie, kad prie vieno įrengimo tuo pačiu metu du žmonės gali mankštintis, vadinasi, dar ir pabendraut galima, linksmai pasišnekučiuoti – šiaip jau puiki pamaina alaus bokalui kavinėje arba tingiam vakarui namuose.

O šiandien bendradarbė pasakoja, kad važiuodama pro Pašilaičius savom akim negalėjo patikėti – prie vaikų žaidimo aikštelės įrengti trenituokliai. Seneliai, prižiūrintys savo anūkus, išeina į kiemą ir štai: vaikučiai į žaidimo aikštelę, o senjorai – ant treniruoklių. Fantastika, kai pagalvoji – vien jau tai, kad vaikai nuo mažumės mato pavyzdį, kaip (net!) jų seneliai sportuoja, sveikata rūpinasi. Galima tikėtis, kad sportas taip ims asocijuotis su žaidimu, taigi ir su smagumu – va, aš čia einu pasikarstyti, o mano močiutė irgi žaidžia – tik ant kitokios karstynės.

Bendradarbė turbūt labiau buvo nustebusi ne dėl to, kad tokių dalykų pas mus yra, o dėl to, kad savivaldybės nesigiria tokiais iš tiesų gerais darbais. Tikrai keistoka, kad anksčiau neteko girdėti apie treniruoklius, juolab, kad Pašilaičiuose ir Karoliniškėse jie buvo įrengti 2010 m., tačiau savivaldybei čia, regis, nelabai ir būtų kuo girtis, nes treniruokliai, skirti senjorams, įrengti Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) iniciatyva „Mūsų kiemas“.

Tiesa, kadangi mūsų kieme nuo 2010 m. rudens pakitimų lyg ir nematyti, pabandžiau pasigūglinti apie šiuos geradarius. Nes jeigu yra asiciacija, kuri kažką veikia, o tavo kieme nieks nesikeičia, kyla mintis, kad arba tavo namu besirūpinanti įmonė nepriklauso asociacijai, arba asociacija mažiau veikia negu kalba. Tiesą sakant, pasigedau koncentruotos informacijos. Pavyko rasti šį bei tą apie projektą “Mūsų kiemas“ ir projekto tikslai tikrai kilnūs – atgaivinti daugiabučių kiemus, skatinti daugiabučių administratorius rūpintis gyventojų gerove ne tik namo viduje, bet ir už jo sienų, gyventojams priminti, kad už savo aplinką esame atsakingas kiekvienas iš mūsų. Gražius tikslus išsikelti, žinoma, ne stebuklas, bet kai tikslai tokie, keistoka, kad NPAA neturi savo puslapio. Juk internetas – puiki terpė komunikacijai ir puikus būdas kviesti prisijungti prie geros iniciatyvos. Nors aš čia turbūt per anksti bambu.

Žinoma, norint pabūti kokiu nors tikru bambalu, nuolat nepatenkintu dėl to, kad visi aplinkui plauna pinigus, galima būtų sakyti, kad NPAA tyliai plauna pinigėlius ir per daug į viešumą stengiasi nelįsti tam, kad ilgiau niekam neužkliūtų, ypač kai randi, info, kad NPAA įsteigusi įmonė “City Service“ kurį laiką buvo vienintelė asociacijos narė. Ir tai atradus, šypseną kelia jų teiginys: „City Service“ – pirmoji daugiabučius namus administruojanti įmonė, palaikiusi ir parėmusi „Mūsų kiemo“ iniciatyvą (o rly?). Kadangi oficialaus puslapio nėra, tai nežinia, ar/kiek įmonių prisijungė prie šios asociacijos, bet bent projekte “Mūsų kiemas“ dalyvauja ir daugiau įmonių (pvz., NPC).

Bet kokiu atveju, NPAA darbų žiniasklaidoje paminėta nemažai: tie patys treniruokliai, renovuotos krepšinio aikštelės, švaros akcija seniems baldams atsikratyti, žieminės nemokamų kastuvų dalybos Kaune ir Klaipėdoje, naujos vaikų žaidimo aikštelės, sporto užsiėmimai vilniečiams, atvira čiuožykla Pašilaičiuose, įvairių švenčių ir bendruomeninių konkursų organizavimas (užgavėnės, gražiausias kalėdinis balkonas, margučių ridenimas, piešinių konkursai etc.) ir taip toliau. Tiesą sakant, neišenkanti gerų naujienų jūra – tų mažų naujienų, kurios nublanksta prieš visokius pranešimus apie išprievartautus vyrus ir kitokius skandalus. Ir visgi, šias naujienas sudėjus į vieną krūvą, matyti vienas didelis nuoseklus vykstantis darbas, viena didelė gera naujiena, kad privatus sektorius rūpinasi tuo, kas, anot NPAA tarybos pirmininko Vytauto Turonio, teisiškai yra neaišku kam priklausanti “niekieno žemė“.

Socialiai atsakingas verslas rūlz. Nežinau, kaip jūs (skaitydami), bet aš (rašydama) tikrai vis galvojau apie vaizdą pro savo langą ir galvojau, kad būčiau visai nieko prieš gyventi NPAA priklausančios įmonės administruojamame name. Už pastato administravimą mokami pinigai dažniausiai yra gan nemaži, o realios naudos retam pavyksta pajusti, bet jeigu matai aplinkui vykstančius realius pokyčius, rečiau kyla klausimas “už ką aš tiek moku“.  Todėl manau, kad tai yra vienas iš puikių pavyzdžių, kad socialinio atsakingumo faktorius gali turėti įtakos įmonės sėkmei. Apskritai, turbūt socialiai atsakingas verslas iš tiesų gali padaryti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos. Ar bent jau taip baisiai nebliautų kerpamos.

Reklama