Žymos

, , , ,

Šiandien nepaprastai džiugi diena. Ir ne tik todėl, kad švenčiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – man ji visada džiugi, nes per valstybines šventes būnu apsupta visad besišypsančių skautų. Bet šie metai yra ypatingi, nes pirmą kartą Vilnius tikrai švenčia ir tai tvyro Gedimino prospekte.

Šiųmetis Vilniaus savivaldybės sprendimas neleisti niekam žygiuoti Gedimino prospektu yra nuostabus. Dalyvauju visuose minėjimuose nuo vaikystės, bet dar niekada nejaučiau tokio kolektyvinio džiaugsmo – eini, o visur taiku, gera, linksma. Kodėl taip yra? Nes Gedimino prospektas, kuriuo eini į minėjimą prie Seimo ir iš jo – virte verda veiksmu. Vaikų piešinių paroda, fotografijos paroda, skeiterių kalneliai, mėtymo į krepšį varžybos, beisbolas, stalo futbolas, didelė scena, kurioje kažkas gal nelabai kokybiškai dainuoja, o gal repetuoja vakarui, o prie Nacionalinio dramos – bardų ir poezijos skaitovų scenikė. Vilnius alsuoja džiaugsmu, o jo arterija Gedimino prospektas – pulsuoja bendruomeniškumu. Visi šypsosi, visiems smagu, niekas nebijo kalbėti nei lietuviškai, nei lenkiškai, nei rusiškai – visiems vienodai gera.

Laimingas Vilnius švenčia Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną

Ai, ir policininkai. Jų buvo po 2–3 gal kas 100 metrų ir man buvo nuostabu matyti juos linksmai besišnekučiuojančius, tarpusavyje arba su praeiviais. Kovo 11-ąja būdavau įpratusi matyti juos pusiau kovinėje parengtyje su nuolat šnypščiančiomis racijomis, o šiemet toks jausmas, kad ir jie dirbdami galėjo sau leisti švęsti.

Žodžiu, nuostabus jausmas nuostabią dieną. Visgi nesame tokia jau liūdesio tauta :) Dar kartą su švente visus!

Reklama